kušinti

kùšinti (-yti), -ina, -ino tr. K 1. liesti, lytėti, kliudyti: Tu to katyčio nekùšink Kal. Nekùšink peilį, o įsipjausi Krtn. Nereik kùšinti, kad tokia opi Prk. Nekùšink ano: juk matai, kad serga! Rt. Nekušink to vaiko, tegul valgo! Jnš. Davė avižų, bet nė nekušino M.Valanč. Lieknai buvo dievams pašvęsti, kurių kaipo šventų nė viensai negalėjo kušinti S.Dauk. Matininkas nugriovavo dirvas, pievas, tik linkius, padaubius paliko nekùšinęs Šts. ^ Didžių vagių nėkas nekušina, mažus karsto VP12. 2. imti, liesti svetimą daiktą: Kùšinau tavo kningas, kad ir neleidai Slnt. Nekùšinau tų tavo piningų Krtn. Tu mano obulų nekušink Varn. Nekùšina svetimo daikto iš vietos J. Ana, rodos, šiaip nėko svetimo nekùšina Skd. Kam kùšini nepadėjęs! Skd. Jei medis ąžuolas ar pušis palūžtų aukštesniai aulio arba drevės, to stuobrio nėkas negalia kušinti S.Dauk. Žmonės ėję, važiavę per tuos pinigus, bet niekas jų nekušinęs Pč. 3. judinti, krutinti: Nekùšink stalo, aš negaliu rašyti Kv. Vaikai, nekušinkit stalo – išlieste putrą! Vkš. Nekùšink mun alkūnės Vkš. Nekùšink šito rąsto – dar ant kojų užsiversi Mžk. Nekùšink lempos, o dar susprogs (suduš stiklas) Vvr. Nekùšyk tų plytų – dar nugrius Snt. Ranką negal kušinti N. Ilgai jį reikia kùšinti, kol pabunda Jnš. Atsibudęs nežinojo, kas aną kùšino JD1512. Dabar nekùšykit mane – noriu valandėlę pramigt Snt. Nekùšyk jo, temiegie Skr. | Žemė taip drebėjo, lyg jūrų vanduo, vėtros kušinamas prš. 4. kibinti, kirbinti, erzinti: Nereikėjo širšuonių kùšinti, nebūtų nė kandusios Vkš. Nekùšyk to širšių kulešiaus Jrb. Kam tu jį visuomet kùšini, jei matai, kad nekenčia Jrb. Verčiau nekùšintumėt jo – mat kad labai pyksta Krp. Nekùšink to piktšašio: juk ka paleis burną, nė su kuo nebužkiši Užv. 5. refl. judėti, krutėti: Stovėk, nekušinkis! J. Dar viens bandė kušintis, tam jie su spatu ant galvos uždaužė Kel1881,228. Kaip nei viens nesikušinęs [išeiti], didi barnė pakilusi TP1881,17. Laukdamas karšatės, niekur iš Rymo nebkušinos S.Dauk. | Ko kušinys, lyg utėlių turėdamas? Krkl. | Nemuno ledas pradėjo vietoms kušintis (judėti iš vietos, slinkti) LC1889,16. 6. purenti, dirbti (žemę): Dėl didžiųjų veislių taboko geresnė yra žemė praliesa, par vis dar jauna, kuri nėra kušinta S.Dauk. Tai yra nekušinta žemė, nedirbta prš. \ kušinti; iškušinti; nukušinti; pakušinti; prikušinti; sukušinti; užkušinti